Kuo ypatingi Japoniški Akitakomachi ryžiai ?
Šie ryžiai buvo išauginti derinant dvi premium klasės ryžių rūšis – Koshihihikari ir Ou 292. Jie pasižymi stipriu lipnumu, nes yra labai panašūs į pačius geriausius Koshihikari ryžius. Japoniški Akitakomachi ryžiai yra vidutinio dydžio, juos ragaujant jaučiamas subalansuotas aromatas, saldumas ir skonis. Ryžiai yra skaidrūs, blizgūs, kvapnūs. Ragaujant jaučiama maloni tekstūra. Akitakomachi – vieni geriausiai parduodamų ryžių Japonijoje ir užsienyje.
Jeigu norite paragauti aukščiausios kokybės baltųjų ryžių, Akitakomachi ryžiai yra vieni geriausių. Ką tik išvirta ryšių masė tampa lipni tačiau maloniai kramtomos struktūros, o patys ryžiai išlaiko savo formą ir drėgmę. Puikiai tinka sušių ir onigirių ruošimui dėl tobulo lipnumo.
Kodėl Akitos prefektūra?
Ryžiai yra dietinis Japonijos pagrindas. Žinome, kad ryžių skonis skiriasi priklausomai nuo to, kur jie auginami. Akitos prefektūroja garsi savo švarau svandens ištekliais, derlinga žeme ir švelniomis klimato sąlygomis, puikiai tinkančiomis aukščiausios kokybės, puikaus skonio ryžių užauginimui.
Ar žinojote ?
Ar žinojote, kad Japonijoje žmonės ryžius valgo beveik kiekvieną dieną? Ryžių rūšių Japonijoje yra daugybė – trumpagrūdžių ryžių, įskaitant paprastuosius ir glitinius ryžius. Atominiai ryžiai, kurie laikomi japoniškų ryžių istorijos pradžia, buvo auginami Jomono laikotarpiu maždaug prieš 3000 metų. Po karo ryžiai tapo pagrindiniu japonų maistu ir tapo jpagrindiniu energijos šaltiniu, gaunamu iš maisto produktų. Ryžiai pasižymi dideliu virškinimo ir įsisavinimo greičiu, taip pat yra ir gausus baltymų šaltinis. Be to, ryžiai tinka prie bet kokių garnyrų, tokių kaip žuvis ir mėsa. Teigiama, kad japoniški valgiai, daugiausia iš ryžių, tyra puikiai subalansuoti, todėl sulaukė nenuginčijamo pasaulinio pripažinimo.
Kas yra Japoniški ryžiai?
Japoniški ryžiai. Iš visų kitų ryžių jie išsiskiria lipnumu ir naudingosiomis savybėmis. Trumpagrūdžiai(apvalūs), itin krakmolingi japoniški ryžiai yra lipnūs, leidžiantys patiekalui suteikti estetiškai atrodančią norimą formą (pvz., sušių).
Vienoje ryžių porcijoje (150 g) riebalų yra ne daugiau nei trečdalyje riekelės baltos duonos, o baltymų – kaip pusėje stiklinės pieno. O kur dar B grupės vitaminai, geležis ir kiti mikroelementai! Ryžiai japonams – kaip mums kasdienė duona. Ne veltui žodis „maistas“ ir „virti ryžiai“ vadinami vienodai – gohan.
